Šiuolaikiniai automobiliai – kompiuteriai ant ratų. Jų ratus suka itin kompleksiški kone kosminėms technologijoms prilygstantys jėgos agregatai. Dalis vartotojų baiminasi dėl naujoviškų automobilių patikimumo. Bet ar yra dėl ko?

Tyrimai rodo, kad dabartiniai modeliai yra patikimesni nei ankstesnieji, o su elektros amžiumi patikimumas turėtų dar padidėti.

 

Daugiausia rūpesčių kelia technologijos

Kasmet amerikiečių duomenų analizės, programinės įrangos ir vartotojų žvalgybos bendrovė „J.D. Power“ paskelbia automobilių patikimumo reitingą. Jos duomenų analitikai fiksuoja visas transporto priemonių problemas, kurios išlenda per pirmuosius trejus eksploatacijos metus: nuo rimto techninio gedimo iki nereikšmingo multimedijos pastrigimo, ir skaičiuoja bendrą markių reitingą pagal problemų skaičių 100-ui automobilių.

Iš viso 2023 metų apklausoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. mašinų savininkų. Šiemet industrijos vidurkis siekia 186 problemas 100-ui automobilių.

„J.D. Power“ markes skirto į dvi kategorijas: „premium“ ir masines. Geriausią rezultatą „premium“ kategorijoje ir absoliučiai parodė „Lexus“, jo reitingas – 133. Tarp masinių transporto priemonių jau trečius metus iš eilės patikimiausia buvo įvardyta „Kia“, jos reitingas siekė 152. Ši korėjiečių markė bendroje lentelėje buvo trečia ir be „Lexus“ nusileido tik tas pačias technologijas naudojančiai kitai korėjiečių „premium“ segmento markei „Genesis“. Šios reitingas – 144.

„J.D. Power“ pateikia išvadą, kad automobiliai darosi vis patikimesni, nors juose montuojama vis daugiau technologijų, o pavaros sistemos dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų tampa vis sudėtingesnės. Duomenų analitikos agentūra kas kelerius metus stipriai praplečia aptinkamų problemų gamą, nes automobiliuose diegiama vis daugiau funkcijų.

Statistiškai ankstesni modeliai veikė sklandžiau, bet tik todėl, kad jie neturėjo tokių funkcijų ir technologijų kaip dabartiniai automobiliai. Analitikai pastebi, jog šiandien daugiausia rūpesčių kelia ne sudėtingos pavaros sistemos, o elektronika ir multimedija, pavyzdžiui, telefono junglumas su automobiliu per „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ sąsają.

 

Pažangesnės technologijos didina patikimumą

Tai reiškia, jog, tarkime, šiandieninis 180 AG galią pasiekiantis 1,6 litro benzininis variklis su „Mild Hybrid“ technologija „Kia Sportage“ modelyje bus ne tik galingesnis, ekonomiškesnis, bet ir patikimesnis nei prieš 10 metų montuotas technologiškai paprastesnis tokio paties darbo tūrio 135 AG pasiekiantis agregatas.

O dabartinis „Kia Ceed“ su 1 litro trijų cilindru varikliu, pasiekiančiu 100 AG, bus patvaresnis už prieš 10 metų pagamintą „Cee’d“ su tokios pačios galios 1,4 litro keturių cilindrų varikliu. Korėjiečiai turi ką padėti ant stalo, mat jie pirmieji, savo automobiliams suteikę net 7 metų garantiją.

„Aš atsargiai vertinčiau kalbas, kad dėl darbinio tūrio mažinimo ir galios didinimo šiuolaikiniai varikliai yra ne tokie patikimi. Juk technologijos taip pat tobulėja, atsiranda naujų metalų junginių. Dabar variklių blokai daromi ne tik iš geležies, bet ir iš kitokių medžiagų, galinčių atlaikyti daug didesnes apkrovas.

Dėl to šiuolaikiniai komponentai galbūt yra lepesni, bet jeigu nauji varikliai tvarkingai eksploatuojami, normaliais intervalais tikrinami, jie ilgai tarnauja. Anksčiau irgi tik išskirtiniai varikliai galėdavo pasiekti milijoną kilometrų, kiti taip pat gesdavo“, – paaiškina daugiau nei du dešimtmečius automobilių srityje dirbantis žurnalistas Dainius Leonavičius.

Pašnekovas tęsia, kad galingi mažo darbinio tūrio varikliai yra jautresni, kai dirba kritiniais darbo režimais, tad juos reikėtų stengtis laikyti vidutiniuose sūkiuose.

„Jeigu tu mažą variklį droši išvežiodamas picas, kasdien jį užkursi ir užgesinsi po keliasdešimt kartų, važinėsi aukštais ar pernelyg žemais sūkiais, jis gaus dideles apkrovas ir patikimumas nukentės. Vis dėlto aš savo aplinkoje nesu regėjęs, kad naujas mažas variklis po 200 tūkst. km būtų užlinkęs. Esu girdėjęs, bet kol nepamatysiu, kaip jie išeina iš rikiuotės, tol nepasakysiu, kad jie yra mažiau patikimi už senus agregatus“, – sako D. Leonavičius.

 

Problemos per skubėjimą

Tai rodo ir „J.D. Power“ paskelbti rezultatai. Problematiškiausios trejų metų senumo automobiliuose yra ne pavaros, o informacinės ir pramogų sistemos. Multimedijos pagal problemų skaičių dvigubai lenkia antroje vietoje įsitaisiusią išorės kategoriją.

Savininkai labiausiai skundžiasi valdymo balsu, „Apple CarPlay / Android Auto“ ir „Bluetooth“ junglumu, jutiklinių ekranų problemomis, pasenusiomis navigacijos sistemomis. D. Leonavičius tai aiškina pernelyg dideliu gamintojų skubėjimu į rinką išleisti neištobulintas sistemas.

„Akivaizdus to pavyzdys – nauja „Volkswagen“ multimedija, kuri tik pasirodžiusi ID.3 modelyje turėjo daugybę bėdų. Dabar beveik visas jas vokiečiai išsprendė nuotoliniais atnaujinimais, tačiau prie patikimumo ir įvaizdžio formavimo tai neprisidėjo. Dar ir dabar girdžiu, kokia bloga ta multimedija, kad ji neveikia.

Bijau, kad gamintojai gali apsileisti dėl galimybės atnaujinti automobilio sistemas nuotoliniu būdu: padarom, kaip išeina, paleidžiam, o paskui, kai atsiras problemų, sutvarkysim ir atnaujinsim“, –kalba žurnalistas.

„Volkswagen“ bendrame reitinge užėmė 24-ą vietą iš 31-os įvertintos markės.

 

Elektrinė ateitis žada dar didesnį patikimumą

Dabar daugiausia yra vertinamas vidaus degimo varikliais varomų automobilių patikimumas, tačiau tendencijos suka elektromobilių link. Šiemet „J.D. Power“ pirmą kartą įvertino „Teslą“, jos reitingas siekė 242.

Deja, amerikiečių elektromobilių gamintoja neleido agentūrai pasiekti savininkų informacijos, tad ji nebuvo įtraukta į bendrą reitingą. Tačiau pagal surinktus balus ji būtų užėmusi 29-ą vietą iš 32 gamintojų.

Nepaisant toli gražu ne paties geriausio rezultato, dar jauna automobilių gamintoja „Tesla“ daugiausia balų prisirinko dėl prastos surinkimo kokybės, o elektros pavara dėl savo specifikos ateityje turėtų gerokai sumažinti bendrą automobilių pramonės problemų reitingą pagal „J.D. Power“ skaičiavimus.

„Manau, jog apskritai elektromobiliai yra patikimesni, nes juose daug mažiau judančių dalių. Juose nėra dirželio, to dirželio įtempiklių, nėra įpurškimo sistemos, jie neturi išmetimo sistemos su DPF, lambda zondais, nėra degalų sistemos, neužsikiša filtrai, nėra sankabos, pavarų dėžės. O jeigu nėra, tai nėra ir kam gesti“, – paprastai paaiškina blogo „100 proc. elektrinis“ autorius Dainius Jakas.

Elektromobilio techninė konstrukcija yra gerokai paprastesnė. Elektros variklis turi tik vieną judančią dalį. Energija jam iš baterijos tiekiama laidais.

Vieninteliai techniniai elektromobilių gedimai, kurie yra bendri su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, – tai pakabos ir stabdžių sistemos. Elektra varomos transporto priemonės yra sunkesnės už benzinines ar dyzelines, tad kai kurių modelių važiuoklė dėl to gali būti pažeidžiamesnė.

Tačiau tai labiau galioja elektromobiliams, kurie yra gaminami ant vidaus degimo varikliams sukurtų platformų. Dabar dauguma gamintojų kuria specialiai elektros pavarai pritaikytas platformas. Pavyzdžiui, „Kia EV6“ yra sukonstruotas ant E-GMP platformos, kuri sukurta taip, kad atlaikytų didelio baterijų paketo, leidžiančio viena įkrova įveikti daugiau nei 500 km, svorį.

D.Jako teigimu, elektromobiliai neturi būdingų ligų. Vieninteliai komponentai, kurie ilgainiui gali kelti rūpesčių, yra baterijos ir elektronika. Tačiau Europos Sąjunga įpareigojo gamintojus taikyti 8 metų ir 160 tūkst. km garantiją šiems komponentams.